Mažylis mokosi kalbėti
1901-12-13 / Romualdas Šemeta
Aiški, ritmiška, taisyklinga kalba – ne Gamtos dovana. Ją žmogus įgyja vaikystėje, toje aplinkoje, kurioje jis auga ir vystosi. Jau pirmą savo gyvenimo dieną mažylis gali atskirti savo gimtąja kalbą nuo nepažįstamos. Ir pažinti motinos balsą iš daugelio kitų balsų. Pagaliau ir pati mama nuo pirmų minučių atpažįsta pagal verksmą savo mažylį, gali pagal balsą atskirti jį iš kitų vaikų.
Vaikas mėgdžioja suaugusiuosius
Visi naujagimiai labai dėmesingai klausosi suaugusiųjų kalbos. Jie atskiria ne tik intonaciją ir ritmą, bet ir asmeninius akcentus, kalbos ypatumus. Taip yra dėl to, kad vaiko kalba vystosi mėgdžiojant suaugusiųjų kalbą. Nesuvokdamas mažylis mokosi tos kalbos, kurią girdi iš aplinkinių. Periodas nuo gimimo iki 8 mėnesių yra geriausias kalbos suvokimui. Būtent šiuo periodu mažylis lengvai įsimena kalbą, kuria vėliau galės laisvai bendrauti. Jam tuo metu kaupiasi pasyvi žodžių atsarga, kurią jis panaudos vyresniame amžiuje.
Čiulpimo refleksas – labai svarbus
Įdomu, kad čiulpimo refleksas – viena iš svarbiausių prielaidų vėlesniam kalbos vystymuisi. Mažylis ne tik čiulpia: jis treniruoja savo artikuliacinį aparatą – lūpų ir liežuvio raumenis. Kad ateityje jo kalba būtų graži ir suteiktų pasitenkinimą jam pačiam, labai svarbu kiek galint ilgiau vaiką maitinti krūtimi. Nustatyta, kad maitinti krūtimi vaikai mažiau serga. O tai svarbu kalbos vystymuisi. Tyrimai nustatė, kad dažniau sergantys vaikai pradeda vėliau kalbėti, ateityje jų kalba ne tokia išraiškinga ir melodinga.
Intonacija
Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbi ne tik žodžių, kuriuos girdi kūdikis, reikšmė, bet ir intonacija bei ritmas, kuriais jie pasakyti. Kai kalbate su mažyliu, jis pradeda judėti pagal kalbos ritmą. Ritmo pojūčio vystymasis – svarbi normalaus vystymosi sąlyga.
Jūsų vaiko smegenys dar nežino skirtumo tarp paprasto ir sudėtingo, formuoja asociacijas, susiedamas daiktus su garsais. Sudėtingesni garsai jam gali pasirodyti įdomesni ir patrauklesni, ypač žodžiai, kurie turi ritminę struktūrą. Todėl tokius žodžius, kaip „hipopotamas“, „krokodilas“ jis gali greičiau įsiminti, negu, pavyzdžiui, paprastą žodį – „šuo“.
Garsų ir skiemenų įsisavinimas – tai pirmas žingsnis kalbai pažinti. Tarp kitko, aukšti garsai žmogui sukelia šviesių, malonių jausmų. Galbūt dėl to mes intuityviai su vaiku kalbame aukštesniu balsu.
Kalbai svarbus judėjimas
Kalbos vystymosi neįmanoma įsivaizduoti be judėjimo vystymosi. Kaip rodo gydomoji–pedagoginė patirtis, prieš kalbos ugdymo užsiėmimus turėtų eiti kūdikių dinaminė gimnastika, kurią propaguoja Nėščiųjų sveikatingumo mokykla. Supažindindami vaiką su sudėtingesniais ir įvairiapusiškesniais judesiais, skatiname centrinės nervų sistemos brendimą, sudarome pagrindą vystytis kalbos nerviniams centrams. Lengvų, grakščių judesių įsisavinimas skatina ateityje taisyklingai kalbėti.
Jeigu mamos dažnai kalba su vaiku ir skaito jam knygas, dvejų metų amžiaus jis žino 300 žodžių daugiau, negu tas vaikas, kurio aplinka buvo mažiau stimuliuojanti. Įdomu, kad neturi reikšmės, kokius žodžius – paprastus ar sudėtingus – vartoja mama.
,,Mamos žurnalas”