Pasiekimai
1901-12-13 / Sonata Aleksandravičienė
Lankydamasi svečiuose buvau nustebinta, kiek 16-os metų vaikinukas jau yra pasiekęs. Visos šios taurės - tai jo laimėjimai pramoginių šokių srityje. Stebina ne tik tai, kad paauglys noriai lanko šokių pamokas, bet ir siekia didelių aukštumų. Kalbėdama su tėveliais supratau, koks savrbus jų palaikymas. Juk sakoma, kad talento turi būti 2 %, o 98% darbo. Mama pasakojo, kad būdavo dienų, kai sūnui reikėdavo eiti į šokių pamokas, o tuo metu rodydavo jo mėgstamus filmukus...Kiek būdavo įvairių džiaugsmų ir nusivylimų, kuriuos vaikas gali praeiti, kai šalia yra tie, kurie supranta ir palaiko.
Patys augindami tris sūnus su vyru mąstome, kaip atrasti ir išskleisti dovanas, kurias į juos įdėjo Dievas. Todėl bandome leisti į įvairius būrelius, ieškodami to tikrojo kelio. Tik, žinoma, labai aiškiai suvokiame, kad be tėvelių palaikymo, pastangų ir finansų vaikui eiti šiuo keliu būtų kur kas sunkiau. Kartais pro ašaras nesinori skambinti pianinu (tada mamytė pati ką nors pagroja, kad nuimtų įtampą), o kartais nebesinori važiuoti į būrelį Moksleivių rūmuose, nes esi pavargęs (bet visuomet išėjus nuotaika būna pakili ir pasižadama vėl lankyti), o kartais atrodo, kad mokytoja per griežta ar dar kas nors...Bet pasikalbėjus tiek su mokytoja, tiek su vaiku, visada randi išeitį. Juk lengviausia numoti ranka ir pasakyti nusivylusiam vaikui: "Na ir nelankyk to būrelio..."
Ir dar - pažįstu vieną inteligentų šeimą, auginančią 4 vaikus. Jų vaikai neleidžia laiko veltui: tai "Ąžuoliuko" repeticijos, tai tautinių šokių, tai prancūzų kalbos pamokėlės ar kt. Todėl šiandien jų vyriausia dukra laisvai kalba vokiečių, prancūzų, ispanų kalbomis. O ir mokslų riešutėlį kremta užsienio universitete. Tokie vaikai - tai tėvų garbė. Bet ar lengvai viskas ateina?