Ežiukas
1901-12-13 / Sonata Aleksandravičienė
Vieną vakarą atbėgo vyresnėlis ir sako: "Tėti, mačiau pro langą kurmį!" Nors jau buvo vėlyvas vakaras, vyras išjo ieškoti "kurmio":). Pasirodo, ten buvo ežiukas. Vaikai išbėgo iš lovų ir puolė apžiūrinėti radinį. Ežiukas pasirodė esąs drąsus ir smalsiai vaikštinėjo po namus. Mes jam davėme pienelio, bet jis negėrė, nes, matyt, buvo per daug akių, stebinčių nelauktą svečią. Teko atvykėlį paleisti ir lauke palikti pieną. Jis kaipmat guviai nubėgo per pievelę. Gal tai buvo mamytė, išskubėjusi pas vaikučius?:)
Mūsų vaikučiai iš arti galėjo patirti, kokie aštrūs ežiuko spygliukai ir kaip jis nemėgsta, kai jį glosto - tuomet gindamasis susiriečia į kamuoliuką. O taip pat sužinojo, kad ežiukai mėgsta pieną - lyg būtų kokie šuniukai:))).
O taip, į šuniukus ar kačiukus jie išties šiek tiek panašūs, nes gimsta iš mamytės pilvelio. Paklausite, nejaugi mamytei neskauda - juk tokie aštrūs jų spygliukai? Ne, mamytei neskauda, nes jie gimsta lyg šuniukai - mažyčiai ir be spygliukų. O spygliai atsiranda per kelias valandas po gimimo. Mačiau vienoje laidoje apie gamtą, kaip stebuklingai greitai pradeda lįsti iš kailiuko spygliukai lyg adatėlės. Nuostabu, ar ne?:)))