Valome sudygusias bulves
1901-12-13 / Sonata Aleksandravičienė
Po žiemos bulvės sudygo ir reikėjo jas nuvalyti. Šis darbas tikrai nežavigas, bet prasmingas:). Pamenu, kaip birželio mėnesį atvažaivusi atostogų pas močiutę ir aš dirbdavau tokį "nešvarų" darbą. Nelabai man patikdavo sandeliuke lupinėti nuo bulvių jų ūgliukus, bet reikėjo padėti seneliams. O ir bulvių dar būdavo kalnas ir įveikdavau aš jį per pusdienį...Rankos būdavo nemaloniai juodos ir suskirdusios...
Mes irgi rudenį nusiperkame gal 4-5 maišus bulvių ir per žiemą laikome apšiltintoje dėžėje garaže. Tačiau pavasarį natūralu, kad visos bulvės sudygsta. Kol dar nėra šviežių bulvių, verdame senas. Bet kad jos neprarastų savo gerumo, reikia daigelius nuvalyti. Štai ir pasitelkiau savo vyrus į pagalbą. Atsinešiau kelis krepšelius bulvių ir prašiau man padėti jas sutvarkyti. Na ir pasipylė begalės jaumų bei jų išraiškų: cypimo, rėkimo, žviegimo...:). Pradžioje buvo smalsu dirbti, bet vėliau nelabai..., nes rankos apsinešė žemėmis ir buvo nemalonu. O dar pasitaikė supuvėlių bulvių, tai jausmams ir pasišlykštėjimui nebuvo galo:))).
Tikrai juodas darbas:). Kitais metais būsiu gudresnė ir suteiksiu šiam darbui estetikos - nupirksiu pirštines, kad būtų maloniau rankytėms:).