Svajonės išsipildymas
1901-12-13 / Jurga Statulevičienė
Kai tik pagimdžiau dukrelę, pirmoji šmėstelėjusi mintis buvo: kasos ir gimnastika
Buvau laiminga, kad tapau mama, ir svajonėse mačiau, kaip pinu ilgąsias savo dukrelės kasas
bei kaip gražiai ir plastiškai jinai juda.
Dvylika metų lankiau gimnastiką ir jau šešerius metus dirbau trenere, kai gimė dukrytė. Matyt,
todėl tos svajonės ir buvo tokios...
Įdomiausia tai, kad abi mano svajonės išsipildė su kaupu. Be abejo, kasas pinti pradėjome greitai, žinoma, dabar jas jau nukirpome, nes paaugliukė pradėjo ieškoti savo šukuosenos
.
Tačiau judesys, šokis... Norėjau, svajojau, kad galbūt kada nors sušoksime kartu su dukra
šokį... Ir šokau...Net du kartus... Pirmąjį kartą, kai mano Agnytei buvo aštuoneri, o antrąjį... kai
jai jau buvo dvylika. Abu kartai buvo nepakartojami. Esu dėkinga Dievui ir savo dukrai už šią
suteiktą man galimybę, patirti dvigubą šokio džiaugsmą, nes šokti labai mėgstu, bet šokti su
dukra dar smagiau.
Pirmąjį kartą šokį sukūrėme mamos dienai. O antrąjį šokį ruošėme savo kurto šokio konkursui.
Kaip pavyko įkalbėti dukrą? Nelengvai 
. Juk paauglystė, o prie ko čia mama? Bet man
pačiai buvo netikėta, kai Agnė atsisuko ir pasakė: ,,Gerai, mama, šokam“. Buvo gera stebėti,
kaip gimsta judesiai, kokia jau kūrybinga ir drąsi mano mergaitė. Man beliko tik šiek tiek
pakoreguoti šokį, ir viskas. Repetavome kiekvieną vakarą, filmuodavome šokį, peržiūrėdavome,
jį aptardavome, tobulindavome. Gaila, kad neturėjome daug laiko, tačiau tai buvo pačios nuostabiausios minutės, išplėštos iš šių laikų baisaus gyvenimo tempo. Šokdamos abi labai jaudinomės. Tačiau pavyko sujaudinti ir žiūrovų širdis - pasiekėme tikslą: kalbėti širdims judesių kalba.
Man tai buvo labai brangi dukters dovana. Manau, kad praėjus kiek laiko ir ji su didžiausiu
malonumu prisimins šias šokio akimirkas 
.
Gal daugelis iš jūsų jau esate patyrusios tas akimirkas, kai jūsų vaikai kažką darydami kartu jau pralenkia jus savo talentu ar nedaug trūksta, kad pralenktų. Kai pasididžiavimas, o ne
pavydas, užlieja širdį šiluma, kad jūsų vaikas jau pranoksta jus. Ir taip gera, gera, lengva, lengva
būna, norisi dėkoti Viešpačiui už Jo nuostabias dovanas - vaikus .