Plauname kėdes
1901-12-13 / Sonata Aleksandravičienė
Namuose turime gražias, bet baltas kėdes – jos visiškai nepraktiškos, ypač auginant mažus vaikus:(. Ne kartą iš burnos iškrenta koks nors kąsnis ar nutyška neklaužada sriuba, išsipila sultys...Ir, žinoma, būtinai ant kėdžių. Todėl iš baltų jos grietai tampa taškuotos – lyg dalmantinas:). Kai ateina svečių, kurie dar neturi vaikų ar jau užauginę ir visa tai pamiršę..., tuomet pasidaro nejauku. Bet namie tiek daug darbų, kad kėdes šviesti kasdien tikrai negaliu:(.
Todėl kai tik užplūdo vasaros karščiai, susiruošiau kibti į darbą drauge su visais "teplioriais". Išsinešiau jas į lauką ir kiekvienam vaikui daviau po kėdę – jie smagiai kibo į darbą. Su muilu bei kempinėmis šveitė, trynė, valė, purškė. Geriausiai dėmes valė ūkinis muilas ir valiklis Super 10. Gražu buvo pažiūrėti, kaip mano mažieji nuoširdžiai triūsė, žinoma, pasitaikė ir triukšmelio, kai nepasidalino kempine ar purkštuku...Bet darbas buvo atliktas puikiai! Ko nesugebėjo iššveisti mažos rankytės, ten padėjo ir užbaigė darbą mama. Gausiai išmuilintas kėdes nuploviau vandeniu ir palikau džiūti saulutėje. Namai liko švarūs, o vaikai išmoko dirbti ir vertinti kito darbą – saugoti kėdes. Tik ar ilgam?:))