Gerų darbų konkursas
1901-12-13 / Nida Matiukienė
Kartą pastebėjau, kad mūsų vyriausioji dukra, vyresnioji mažųjų sesė, iš kailio neriasi, kad pradžiugintų mažuosius, o šie net nepastebi tokio geranoriškumo. Sumaniau paskelbti Gerų darbų konkursą, kad ir jaunesnieji pasistengtų, pagalvotų, ką jie gali padaryti gero. Net neįsivaizdavau, kaip reaguos tie, kas nepratę daryti gera kitiems:). Bet juk pabandyti visuomet verta
. Taigi, pradėjome: iškilmingai pranešiau šeimai, kad šeštadienis skelbiamas Gerų darbų konkurso diena. Daugiausiai gerų darbų padaręs asmuo bus apdovanotas prizu (dar nezinojau, kas tai bus).
Kaip sekėsi vaikams? Jie nėrėsi iš kailio, stengdamiesi padaryti kuo daugiau gero. Per keletą valandų namai tapo idealiai tvarkingi: pagamintas valgis, sutvarkytos spintos, pasirūpinta mažąja sesyte. O vaikai nepailsdami kits už kitą greičiau ieškojo, kokį dar darbelį padarius. Po kievieno gero darbo puldavo užsirašinėti jį į savo lapą.
Skirtumas tas, kad berniukas kiekvieną pakeltą popierėlį užsirašydavo, o mergaitė smulkmenų nepastebėdavo (jas darė automatiškai), užsirašydavo tik didelius darbus. Taigi, komisija (kurią sudariau aš) turėjo nemažai vertinimo problemų. Teko sukurti darbų lentelę, kur kiekvienas darbas buvo įvertintas balais.Taip viskas tapo daug aiškiau. Tačiau jaunesniajam toks vertinimo būdas buvo visiškai nepriimtinas. Teko aiškinti, kad vieni darbai yra sunkesni už kitus, o tai tęsėsi visą vakarą. Tačiau Gerų darbų dienos rezultatai buvo puikūs - visi suprato, kad gerus darbus daryti verta. Po tokių įspūdžių kitą dieną nė vienas nenorėjo nieko dirbti:)) Tačiau dabar vaikai dažniau pastebi paslaugas ir daro gera vienas kitam.
Tiesa, konkurso prizas buvo du didžiuliai šokoladinio kremo indeliai, kurie dar ilgai priminė vaikams jų gerus darbus.