Komandinis darbas
1901-12-13 / Jurga Statulevičienė
Dažnai vasaros metu stengiamės nudirbti įvairius namų tvarkymo, dekoravimo, remonto
darbus. Dažniausiai kalimo, gręžimo ir sukimo su atsuktuvu darbelius tenka nudirbti vyriškoms
rankoms. Tačiau šią vasarą turėjau didelį smagumą tokius vyriškus darbelius dirbti kartu su savo
septynmečiu sūnumi.
Nusipirkome dvi puikias, ąžuolines spinteles, kurios turėjo mums tarnauti koridoriuje kaip batų
lentynos. Baisiai norėjosi jas čia pat išpakuoti ir susukti, tačiau tėtis buvo labai užsiėmęs tvoros
statymu ir tokie menki darbai turėjo laukti savo eilės...
Tačiau mano sūnus taip užsidegė stipria ugnimi ir spirgėjo kaip kepami lašinukai, kad
nusprendėme: įveiksime vieni, be tėčio
. Kai atidarėme tas kartonines dėžes, aš pasibaisėjau,
tiek daug vinukų,varžtų, detalių ir visokių kitokių dalykėlių kartu su milžiniška instrukcija.
Norėjau čia pat viską sudėti ir laukti šeimos galvos. Bet Ainis, daug kartų dėliojęs lego ir
surinkęs kartu su tėčiu rašomąjį stalą, nepasimetė, o čia pat pradėjo man vadovauti. J Žinoma,
pabaigą galite atspėti nesunkiai: mes susidorojome su šia nelengva užduotimi ir per pusantros
valandos sudėjome vieną batų dėžę. Kai bandžiau kalti vinį, Ainis paklausė: „Na, mama,
ar malonu?“ Oi, kaip juokinga man pasidarė
. O baigęs darbą užklausė vėl: „Ar gerai, kad turi
sūnų?“
Žinoma, kad labai gerai. Džiaugiuosi, kad turiu tokį nagingą sūnų. :)
Juk dabar mūsų batai tvarkingai ilsisi lentynose. O mes praleidome keletą nuostabių valandų
plušėdami kaip tikra komanda ir gavome pagyrimą iš tėčio. :)