Kaip mes tvarkomės
1901-12-13 / Asta Šimonienė
Manau, kad vaiką pratinti prie buities darbų niekada ne per anksti. Nojui dabar vos daugiau negu pustrečių metukų, o namuose kartu darbuojamės jau seniai. Jis man padeda visur: virtuvėje, vonioje, šluosto dulkes, lanksto skalbinius ir deda į lentynas. Na, o kai šluostau indus, juos dėlioja į vietas, ypač mėgsta rūšiuoti ir į atskirus skyrius dėti stalo įrankius. Vaikas taip ne tik mokosi namų ruošos, bet ir jaučiasi labai svarbus, didelis. Nesvarbu, kad kartais dėl jo pagalbos tenka dar kartą tvarkytis ar vėl skalbti ką tik aprengtus švarius drabužėlius. Visada reikia pagirti vaiką už pastangas ir, žinoma, padėkoti už pagalbą.
Štai vieną dieną Nojukui padėkojau už indų tvarkymą, jis nubėgo lyg negirdėdamas, o vakare, kai padėjau jam susidėlioti žaisliukus, vaikas man nusišypsojo ir… pasakė ačiū! Kartais nereikia nė mokinti ar aiškinti, pakanka tik parodyti gerą pavyzdį.