Sodinukai

1901-12-13 / Sonata Aleksandravičienė

Jau artėja pavasaris, o su juo ir nauji žemės darbai sode ar sodyboje. Šiais metais net vyras užsidegė noru sėti seklytes ir sodinti sodinukus. Neseniai gavau dovanų knygą (Nikolajus I. Kurdiumovas. Protingas daržas), kuri mus labai sužavėjo, bet kartu ir pritrenkė, nes joje rašomos „revoliucinės“ mintys apie daržininkystę – viena iš jų, kad žemės nereikia arti, nes taip sunaikinama dirvožemio sistema ir derlingumas. Žinoma, ten aprašoma, ką daryti kitaip. Protingas daržas – tai, anot autoriaus, tinginio daržas, kai nereikia dirbti, ravėti, laistyti iki nukritimo. Mums tos mintys pasirodė visiškai naujos, bet labai patrauklios, mat jei teisingai pasodinsi, tai vėliau daržas pats augs, neš didelį derlių be tavo pastangų. Suprantama, tokią naują metodiką dar reikia įsisavinti, rašoma, kad išmokstama taip ūkininkauti per 4-erius metus...:). Turbūt laukia daug iššūkių, bet pabandyti tikrai verta.
Štai mes ir pradėjome sėti sėklytes, kurias jau galima vasario mėnesį. Kad būtų tvarkinga ir gražu namie, vyras sukalė iš lentų lentynėles ir pastatė prie lango. Ant jų dėsime vazonėlius su daigeliais. Prisipirkome įvairių daržovių sėklų, bandysime auginti net arbūzus ir melionus. Kaip viskas pavyks, pamatysime vėliau.

Šis darbas ypač užbūrė vaikus. Jiems buvo smagu kalti lentynas, vėliau su tėtuku purenti žemę ir ją dėlioti į vazonėlius bei sėti miniatiūrines sėklytes. Na, o kur dar malonumas viską apipurkšti vandenuku?:) Kitą rytą vyresnėlis atbėgęs paklausė: „Ar jau išdygo?...“ Štai ir gamtos pažinimas. Juk ne taip viskas paprasta – reikia daug priežiūros ir kantrybės.

Komentarai