Kuo unikalus M. Montessori metodas
1901-12-13
Arti močiučių pedagogikos
„Montessori metodas nėra naujas, kažkokio žmogaus sugalvotas sintetinis auklėjimo būdas. Mūsų močiutės intuityviai taip auklėdavo savo vaikus. Vaikai jausdavo gamtos ritmą, nes tipendavo paskui mamą ar senelę į tvartą, į laukus. Vaikai nebūdavo atsitvėrę nuo realaus gyvenimo žaislų ar pasakų pasaulyje”, - sako M. Montessori centro direktorė Vida Gasparkaitė.
Pedagogė Marija Montessori atrado svarbiausią vaiko vystymosi ypatybę – jautriuosius periodus.
„Montessoriškas auklėjimas – tai visa filosofija, apimanti žmogaus egzistenciją plačiąja prasme“, - sako V. Gasparkaitė.
Didysis mokslininkės atradimas
Olandų mokslininkas Hugo De Vriesas atrado gyvūnų jautriuosius periodus. Pavyzdžiui, drugelio vikšras pirmomis gyvenimo dienomis gali maitintis tik minkštais lapeliais, esančiais šakų galuose. Todėl kirminas apdovanotas jautrumu šviesai – jis ropoja ryškesnės šviesos link ir randa sau tinkamo maisto. Įdomu tai, kad po kiek laiko, kai jau gali maitintis ir kietesniais lapais, kirminas jautrumą šviesai praranda. Jis netampa aklas šviesai, o tiesiog jai abejingas.
Marija Montessori nustatė, kad jautrumo periodai būdingi ir žmogaus vystymuisi. Pavyzdžiui, pirmaisiais trim gyvenimo metais vaikas nepaprastai imlus kalboms. Jis be jokių pastangų išmoksta gimtąją kalbą, kad ir kokia sudėtinga ji būtų, gali išmokti net keletą svetimų kalbų. Vėliau, vyresniame amžiuje, svetimas kalbas mokytis jau sunkus darbas, nes jautrusis periodas jau pasibaigęs. Jeigu pavyksta ,,pagauti” tą momentą, kai kiekvienas vaikas individuliai jautrus kalbai, tvarkai, raidėms, tylai, galima daug ko išmokyti be jokių vaiko valios pastangų.
Vaiko asmenybės formavimuisi svarbiausi pirmieji 6 jo gyvenimo metai. Tuo laikotarpiu jis išgyvena bent keletą jautrumo periodų.
Daiktai, supantys vaiką
Žmonės, kurie tik paviršutiniškai girdėję apie montessoriškąjį auklėjimą, įsivaizduoja, kad šioje sistemoje svarbiausia – lavinimo priemonės. Iš vaiko atimami įprastiniai meškiukai, lėlytės, mašinėlės ir liepiama žaisti sausomis asketiškomis priemonėmis. Specialistai su tuo tikrai nesutiks. Svarbiausias – požiūris į vaiką, pagarba jo asmeniui. Čia laikomasi nuostatos, kad ne suaugęs žmogus yra vaiko mokytojas, o vaikas moko suaugusįjį.
Tačiau aplinka, kurioje laiką leidžia vaikas, iš tikrųjų svarbi. Jau nuo gimimo kūdikio nerekomenduojama guldyti į grotuotą, užuolaidomis dengtą lovelę. Jis turi tyrinėti aplinką. O pradėjęs vaikščioti turi jausti, kad aplinka skirta būtent jo ūgio ir jo amžiaus žmogučiui. Kaip vaikas išmoks tvarkingai susidėti drabužėlius, jeigu paltuko kabykla yra pusantro metro aukštyje? Kaip galima reikalauti susitvarkyti žaisliukus, jeigu vaikui neskirtas atskiras kampas namuose?
Priešmokyklinukai žavisi gyvenimo praktika. Žinoma, jeigu vaikui įdomu žaisti su pliušiniu meškiuku, iš jo žaislai neatimami. Tačiau pasiūloma ir tokių žaislų, tokių žaidimų, kurie jį ruošia gyvenimui. Montessori grupėse vaikai plauna indus, lygina drabužėlius, mažyčiais peiliukais skuta morkas. ,,Yra buvę atvejų, kai tėveliai prašydavo neversti jų vaiko dirbti. Tėvai nesupranta, kam reikia įtraukti vaiką į darbą. Vaikams malonus ir įdomus pats procesas! Juk prisiminkime seneles, kurios kepdamos pyragą būtinai duoda nulipdyti pagranduką anūkėliui. Per paprastus darbelius vyksta asmenybės savikūra, vaikas išmoksta susikaupti, koordinuoti savo judesius”, - sakė Montessori centro specialistės.
Nepraleisti palankaus laiko
Iki šešerių metų vaikai išgyvena jautrumo tvarkai periodą. Montessori pedagogai niekada nesutiks su teiginiu, kad polinkis į netvarką paveldimas genetiškai. Tėtis netvarkingas, tai ir iš sūnaus nėra ko norėti. Kiekvienas vaikas išgyvena jautrumo periodą, tik reikia jį pastebėti. Vėliau tvarkos teks mokyti barant ir pamokslaujant.
Darželiuose daiktų vieta nekeičiama metų metais. Vaikai, net patys mažiausieji, žino, kad pažaidus daiktas padedamas į jam skirtą vietą. Būtinai tai pasakoma ir naujokams. Tokių principų reikėtų laikytis ir namuose. Vaiko daiktai turėtų būti sudėti jam prieinamose vietose taip, kad pažaidus būtų patogu vėl padėti. Tik tada galima reikalauti, kad vaikas būtų tvarkingas.
Kitas jautrusis periodas – trauka mažiems daiktams. Montessori grupėse, skirtingai negu rekomenduoja žaislų gamintojai, net patys mažiausieji žaidžia su smulkiais žaisliukais. Juos prižiūri auklėtojos. Maži daiktai vaikus tiesiog magiškai traukia!
Kiekvieno vaiko jautrieji periodai individualūs. Pavyzdžiui, domėjimasis raidėmis gali prasidėti jau nuo 3 metų. Tada svarbu pasakoti, ką reiškia raidės, vartyti knygeles kartu su vaiku. Jis išmoks skaityti visiškai lengvai. Praleidus jautrųjį laikotarpį vėliau vaikui teks mokytis įdedant daug darbo, įdedant pastangų.
Nuostabus jautrusis vaikų periodas tylai. Marija Montessori atrado, kad vaikai - didieji tylos mylėtojai. Atrodo, kad darželyje ar mokykloje, kur susirenka būrys vaikų, tyla neįmanoma. Nieko panašaus. Jeigu darželyje vaikams sudaryta palanki aplinka, jeigu jie gali užsiimti prasminga ir juos dominančia veikla, rėkti ir peštis nebėra reikalo. Savo energiją vaikai išlieja per judriuosius žaidimus arba būdami lauke. Nenustebkite, jei užėję į montessoriškąją grupę jūs pamatysite tyloje žaidžiančius vaikus. Kamerinę aplinką vaikai mėgsta. Todėl auklėtojos ir mokytojos čia visada kalba ramiu, tyliu balsu.
Neskirstoma pagal gimimo metus
Montesoriškojo darželio grupėje vaikai yra skirtingo amžiaus (nuo pačių mažiausių iki šešiamečių), taip pat ir mokykloje sudaromos ne atskiros klasės, o dvi skirtingo amžiaus moksleivių grupės – 6-12 ir 12-18 metų amžiaus. Specialistų nuomone, neteisinga vaikus skirstyti į grupes pagal gimimo metus. Gyvenime teks bendrauti ir dirbti su skirtingo amžiaus žmonėmis.
Marija Montessori ir pasakos
Darželiuose, kurie dirba pagal Marijos Montessori metodą, vaikams iki penkerių metų nerekomenduojama sekti pasakų. Čia laikomasi nuostatos, kad tik nuo 6 metų amžiaus vaikas gali skirti realų pasaulį nuo fantazijų. ,,Pasakos kuriamos suaugusiesiems, kurie gali suprasti perkeltinę prasmę. Tarkime, suaugusiam žmogui pasaka apie Eglę Žalčių karalienę visų pirma bylos apie namų ilgesį, meilę ir išdavystę. O vaikas įsimins kerštingus brolius su dalgiais, kraujo putas ir kitus ,,aštrius” dalykus.”
Mažyliams montesoriškose grupėse gali būti skaitomos knygelės apie gamtą, žmonių santykius, įdomūs pasakojimai.
,,Mamos žurnalas”, 2002 m., Nr.9