Sėdimas gyvenimo būdas - šių dienų problema
1901-12-13 / Ilona Brazulevičienė
Sėdimas gyvenimo būdas yra pagrindinė ligų, negalios ir kasmet apie 2 milijonų žmonių mirčių priežastis. Preliminariais Pasailio Sveikatos Organizacijos (PSO) tyrimų duomenimis, sėdimas gyvenimo būdas yra viena iš dešimties svarbiausių negalios ir mirties priežasčių pasaulyje. Fizinis pasyvumas padvigubina sergamumo širdies kraujagyslių ligomis, II tipo diabeto ir nutukimo, storosios žarnos ligų, krūties vėžio, aukšto kraujospūdžio, lipidų sutrikimo, osteoporozės tikimybę, sukelia nerimą ir depresiją.
Fizinis pasyvumas vienodai paplitęs ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse. Laisvalaikis sėdint prie televizoriaus vis labiau populiarėja netgi besivystančių šeimų kaimuose. Visame pasaulyje, išskyrus tam tikrą Afrikos dalį, lėtinės ligos dabar yra svarbiausioji mirties priežastis. Nesveikas maistas, kalorijų perteklius, fizinis pasyvumas, nutukimas ir su juo susijusios lėtinės ligos yra didžiausia daugelio pasaulio šalių visuomenės sveikatos problema. Sveikatos apklausų duomenys visame pasaulyje yra labai panašūs: suaugusiųjų, kenčiančių nuo sėdimo gyvenimo būdo, skaičius svyruoja nuo 60 iki 85 procentų.
Šiuo metu PSO skaičiuoja nuostolius, patiriamus dėl ligų, kurias lemia 22 rizikos veiksniai, įskaitant fizinį pasyvumą. Aišku, kad fizinis pasyvumas yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema, turinti įtakos daugybei žmonių visuose pasaulio regionuose.
Judėjimo reikšmė sveikatai
Judėjimas yra gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis. Nejudrumas - tai žmogaus susitaikymas su egzistencine būsena, vedančia į sunykimą, kūno sugriuvimą ir mirtį. JAV gyventojai jau nuo 1960 m. pamėgo rytais bėgioti, ir šis labai paplitęs rytinis bėgiojimas net 25% sumažino sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Judėti reikia, kad būtum sveikas ir darbingas. Žmogus turi suprasti, kad jis tobulėja dirbdamas, kurdamas, aktyviai veikdamas, kad nuo nejudraus gyvenimo būdo blogėja sveikata arba rimtai susergama.
Pirma, sėdimas ir kitoks nejudrus darbas apsunkina kvėpavimo organų darbą ir kraujo apytaką, ypač dubens ir apatinių galūnių srityje. Dėl lėtos kraujo apytakos, negaudami pakankamai maisto medžiagų, vidaus organai neatlieka visų savo funkcijų. Dėl to tokių profesijų žmonės dažnai serga, ypač kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, esti mažai darbingi, ieško įvairių organizmą stimuliuojančių ir atpalaiduojančių priemonių, kurios dažniausiai alina organizmą (rūkymas, alkoholiniai gėrimai, nesaikingai vartojama kava ir net narkotikai).
Antra, žmogus neturi laiko kasdien būti gamtoje ir, prarasdamas ryšį su ja, praranda gyvasties, veiklios gyvybinės energijos, kūno ir dvasios žvalumą skatinantį šaltinį. Gamta teikia žmogui ne tik fizinę stiprybę, malonumą, gerą nuotaiką, bet ir psichinę iškrovą bei dvasinę atgaivą po įtempto protinio darbo, priverstinės statinės būsenos. Pavasarį, atbudus gamtai, savotiškai kartu su ja atgimsta ir žmogus. Jį vitališkai traukia atbudusi gamta, gaivus oras, judesių laisvė. Vaikui tuo labiau gyvybiškai reikalingas sąlytis su gamta, jos gydomasis ir sveikatinamasis poveikis, teikiantis kūnui ir protui poilsį, atsipalaidavimą, fizinės ir dvasinės stiprybės.
Trečia, gyvenant hipodinamijos sąlygomis sulėtėja medžiagų apykaita, organizmas mažai sunaudoja kalorijų. Jei žmogus sočiai valgo, vartoja riebų maistą, dažnai padidėja jo kūno masė. O antsvoris, žinia, yra žalingas žmogaus sveikatai.
Naudota literatūra. Pagal PSO medžiagą, www.vsv.lt