Saugokimės gyvačių!

1901-12-13 / Renata Balkytė

Gyvatės yra nepaprasti ir įdomūs gyvūnai, kuriuos galima sutikti jūroje, miškuose, pievose, ežeruose, ir dykumose. Pasaulyje yra 3000 gyvačių rūšių, bet tik 10% yra nuodingos. Gyvatės iš esmės yra taikūs, neagresyvūs gyvūnai ir kilus triukšmui jos pačios slepiasi. Puola tik tada, kai pajunta grėsmę arba kai kas nors pastoja joms kelią. Gyvatė dažniausiai įkanda uogaujant ar grybaujant, einant miško takeliu, taip pat gali įgelti ir šienaujant. Kartais gyvatės atšliaužia ir į pamiškėje esančius sodus, sodybas. Dažniausiai gyvatės kanda į galūnes.
Lietuvoje vienintelė nuodinga gyvatė - angis. Įkandimas žmogui skausmingas, bet pojūtis dingsta jau po kelių dienų. Nuodų efektas analogiškas barškuolės hemotoksinams, tik ši gyvatė jų suleidžia mažiau. Angis yra neagresyvi gyvačių rūšis ir kanda tik užklupta netikėtai ar išprovokuota tai daryti. Manoma, paprastai ji nepuola todėl, kad gaminti nuodams reikia didelių energijos sąnaudų, o kadangi gyvūnas šaltakraujis, tenka itin apgalvotai naudoti turimą energiją.
       Gyvačių įkandimas – vienas dažniausių ir pavojingiausių nelamingų atsitikimų gamtoje. Paprastai sunku nustatyti, kokios rūšies gyvatė užpuolė auką, nes įkandusios jos dažniausiai sprunka iš įvykio vietos. 
Gyvatė kanda dviem dantimis, kurie yra viršutiniame žandikaulyje. Todėl įkandimo vietoje būna per 1 cm viena nuo kitos dvi adatos dydžio dūrio žaizdelės. Gyvatės dantys kanalėliais jungiasi su nuodų liaukomis, todėl kąsdama ji įleidžia nuodų. Gyvatės nuodai – skaidrus, gelsvai žalsvos spalvos, rūgščios reakcijos skystis. Gyvatei įkandus greitai atsiranda vietinių ir bendrinių organizmo sutrikimų. Gyvačių nuoduose yra daug hialuronidazės, kuri skatina nuodų įsiurbimą, todėl jie labai greitai veikia.
         Gyvatės įkandimo požymiai gali būti dvejopi. Gyvatės įkandimai gali sukelti smarkų skausmą ir įkandimo vietoje uždegimą. Jei įkanda nuodinga gyvatė, simptomai būna sunkesni: šoko būsena, nerimas, šleikštulys ir vėmimas, traukuliai, koma. Įkandus gyvatei nepatartina čiulpti nuodų, nes burnoje gali būti smulkių žaizdelių, per kurias į organizmą gali patekti nuodų. Taip pat nepatartina prideginti įkandimo vietą  - dar labiau suaktyvėja audinių uždegiminė reakcija ir labai stipriai užveržti  galūnę, nes atleidus užveržimo priemonę, kraujyje susikaupę nuodai gali plūstelėti į kraujotaką ir sukelti šoką.
         Paprastai, įkandusios gyvatės pačios pasišalina, bet negalima atmesti galimybės, kad bandys įkąsti dar kartą. Būtina pasišalinti iš tos vietos, kurioje įkando gyvatė. Reikia nuraminti žmogų, kuriam įkando, jį paguldyti, kad nejudėtų. Jei yra galimybė, nuplauti pažeistą vietą, nuimti nuo jos veržiančius daiktus (žiedus ar kt.), nes galūnė gali tinti ir uždėti ledo. Imobilizuoti pažeistą galūnę ir nugabenti į greitosios pagalbos punktą.
         Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras, ragina neprarasti budrumo, keliaujant ten, kur galima sutikti gyvates. Apsimaukite storesnes kojines, aulinius batus, naktį turėkite prožektorių. Sutikę gyvatę jos neerzinkite, lėtai ir ramiai pasišalinkite iš tos vietos. Tik saugodami ir mylėdami save galime išlikti sveiki!