Saulės žala

1901-12-13 / Vilma Vetrenkienė

      Oda – tai mūsų gynybinė siena, sauganti kūną nuo išorinės aplinkos. Daugėjant susirgimų odos vėžiu ir melanoma, reikėtų prisiminti žalingą ultravioletinių (UV) spindulių poveikį odai. Odos įdegis yra apsauginė organizmo reakcija į saulės spindulių poveikį. Įdegis praeina po kelių mėnesių, o žala išlieka gerokai ilgiau. Žalingas UV spindulių poveikis bei stiprūs nudegimai ilgainiui lemia pigmentinių apgamų, gerybinių navikų, ikivėžinių susirgimų, odos vėžio ir melanomos atsiradimą. Todėl patartina vengti tiesioginių ir netiesioginių saulės spindulių, būnant aukštai kalnuose, prie vandens, vasarą nuo 10 iki 15-16 valandos. Ypač patartina saulės vengti vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių, kepenų, inkstų, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
      Su saulės poveikiu pirmiausia sietini piktybiniai navikai, kurie dažniausiai atsiranda drabužiais neapdengtose kūno vietose. Daugiau nei 90 % nemelanominio odos vėžio atvejų sukelia UVB spindulių poveikis. Tai viena dažniausių, tačiau pagydomų, piktybinio vėžio formų, kuria dažniausiai suserga šviesiaodžiai žmonės. Piktybinės odos melanomos vystymuisi yra svarbus didelio kiekio saulės spindulių poveikis. Melanoma odos piktybinių navikų struktūroje užima 11%, tačiau nuo jos miršta 75% odos piktybiniais navikais sergančių pacientų. Teigiama, kad tai agresyviausia odos vėžio forma. Pasaulyje susirgimų melanoma skaičius sparčiai didėja. Mažiau nei ketvirtadalį atvejų liga pasireiškia jau buvusiame įgimtame apgame, visais kitais atvejais – sveikoje odoje. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma. Per 2008 metus Lietuvoje užregistruota apie 250-300 naujų atvejų. Pastebima, kad vis daugiau šia liga suserga jaunesnio amžiaus žmonių. Segamumui melanoma svarbūs šie veiksniai: intensyvesnis UV spinduliavimas, dėl stratosferinio ozono sluoksnio kiekio sumažėjimo, aprangos pokyčiai, kai paliekama vis daugiau atvirų kūno vietų bei soliariumų poveikis. Odos vėžio profilaktikai yra svarbi apsauga nuo UV spindulių. Tad būnant ilgai lauke, būtina naudoti apsaugos nuo saulės priemones: kremus, gelius, emulsijas ir pan. priemones.
       UV spinduliai skirstomi į 3 tipus: UVA, UVB, UVC. UVC spinduliai turi daugiausia energijos, tačiau juos sulaiko žemę gaubiantis ozono sluoksnis. UVB spinduliai suteikia odai gražų rusvą atspalvį, tačiau sukelia nudegimus, didina melanomos pavojų. UVA spinduliai skatina vitamino D gamybą, padeda staigiai įdegti, pasiekia giliausius odos sluoksnius, skatina raukšlių formavimąsi, odos senėjimą, sausėjimą, sukelia DNR mutaciją, dažniau vystosi piktybinės odos vėžio formos. 
      Odą veikiančių UV spindulių intensyvumą mažina apsauginiai kremai nuo saulės. Šių gaminių veiksmingumas nurodomas etiketėse. Jis skirstomas į kategorijas: „mažas“ – iki 10 SPF, „vidutinis“ – 10-20 SPF, „aukštas“ – 25-35 SPF, ir „labai aukštas“ – 40-50 SPF. SPF (apsaugos nuo saulės faktorius) parodo, kiek jūs galite būti saulėje, nenukentėdami nuo UVB spindulių. Jei parašyta SPF 15, vadinasi, būti saulėje galima 150 minučių (15x100). Tai reiškia, kad kuo žmogaus oda šviesesnė, tuo turi būti didesnis SPF arba odą reikia dažniau tepti apsauginiu kremu. Atsižvelgiant į tai, kaip greitai oda įdega, Centrinės Europos gyventojams būdinga keturių tipų oda, kuri skiriasi apsaugos reikalingumu:
      I tipas – per 10 minučių oda neįdega, o nudega, atsiranda pūslelės (šviesiaodžiai, šviesiaplaukiai žmonės). Būtina apsaugos priemonė ne mažesnio kaip 30 SPF.
     II tipas – oda truputį įdega, tačiau per 10-15 minučių dažniausiai nudega (rusvaplaukiai, šlakuoti, blyškios, strazdanotos odos). Būtina apsaugos priemonė ne mažesnio kaip 25 SPF.
     III tipas – oda retkarčiais gali nudegti, tačiau visada įdega (tamsesnės odos, tamsių plaukų ir akių žmonės). Bū¬ti¬na apsaugos priemonė ne mažesnio kaip 15 SPF.
     IV tipas – oda įdega stipriai ir greitai, beveik niekada nenudega (žmonės, kurių veido oda, akys ir plaukai yra tamsūs). Būtina apsaugos priemonė ne mažesnio kaip 8 SPF.
     Kremai nuo saulės būna trijų tipų: blokuojantys saulės spindulius, sugeriantys arba kombinuoti. Blokuojantys UV spindulius kremai atspindi saulės spindulius nuo odos, sugeriantys UV spindulius kremai savo sudėtyje turi medžiagų, absorbuojančių kenksmingus saulės spindulius, o kombinuoti kremai nuo saulės sudėtyje turi ir blokuojančių ir absorbuojančių UV spindulius komponentų.
     Rekomenduojama apsauginiu kremu nuo UV spindulių teptis kas dvi valandas, o jei maudotės, gausiai prakaituojate, būtina pakartotinai teptis kremą po prausimosi, maudynių ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu. Teptis apsaugos priemonėmis reikėtų prieš naudojant makiažo priemones, apsaugos priemones nuo vabzdžių ir kt. Visam kūno paviršiui ištepti reikia apie 30 ml kremo (t.y. apie 6 arbatinius šaukštelius).
     Renkantis kremą nuo saulės reikėtų atsižvelgti į odos tipą, tačiau dermatologai pataria naudoti kremus, kurių SPF yra ne mažiau 15. Jautriai, linkusiai į alergiją odai apsaugoti patartina rinktis apsaugos nuo saulės priemones, kurios yra be kvapiųjų medžiagų ir pritaikytos odai drėkinti bei minkštinti. Sausai odai labiau tinka apsauginiai kremai ir tepalai, riebesnei odai - losjonai. Reikėtų rinktis atskiras priemones veidui, kūnui ir daugiau apsaugos reikalaujančioms lūpoms bei paakiams. Pavyzdžiui, kremu, skirtu apsaugoti kūno odą, veido tepti nerekomenduojama. Jei apsisaugoti nuo saulės nepavyko ir oda nudegė, reikia patepti specialiais pieneliais ir kremais skirtais saulės nudegintai odai.
     Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras pataria, jei norite išvengti priešlaikinio odos senėjimo, odos pažeidimų ar odos vėžio, saugokite save nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių. Nepamirškite naudoti visas priemones, galinčias sumažinti kenksmingą saulės spindulių poveikį bei taip apsisaugoti nuo odos vėžio.

 Naudota literatūra:

1.Autorių kolektyvas. (2009). Šeimos sveikatos enciklopedija.
2.Pačkienė, V. (2005). „Kodėl būtini apsauginiai kremai nuo saulės“, Sveikas žmogus, Nr. 5.
3.Valstybinio aplinkos sveikatos centro, Sveikatos mokymo biuro informacija.
4.Vasaros aktualijos. (2005). Farmacija ir laikas, Nr. 6.
5.http://vartotojai.eu/lt
6.www.dia.lt/laikrastis/43/index.html
7.www.farmapedia.lt

Komentarai