Peršalimo ligos
1901-12-13 / Ligita Šoliūnienė
Kartu su rudeniu į Lietuvą grįžta ūmiosios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Praėjusią savaitę šalyje užregistruota 38,5 susirgimo gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Gripas kol kas diagnozuotas tik 6 žmonėms. Daugiausia sergančiųjų – Kaune. Kodėl taip netikėtai užpuolė šaltojo sezono ligos, nors ruduo neūžauja vėjais ir neprausia lietumis? O ir po vasaros, rodos, vitaminais prisotintas organizmas turėtų intensyviai kovoti su ligomis... Apie tai kalbamės su Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoja Birute Dargiene.
- Gydytoja, kaip manote, kokia kasdien vis didėjančio apsirgusiųjų skaičiaus priežastis?
- Peršalimo ligos - vienas būdingiausių sveikatos sutrikimų rudens ir žiemos sezono metu. Peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 skirtingų virusų. Dažniausiai šios ligos simptomų atsiranda tada, kai organizmas labai sušyla, o po to staigiai atvėsta. Atkreipkite dėmesį į tai rengdami vaikus!
- Kokie pagrindiniai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai? Kaip juos atskirti nuo gripo?
- Slogą ir kosulį dažniausiai lydi neaukšta temperatūra, gerklės paraudimas ir perštėjimas, bendras silpnumas bei galvos skausmas. Užsikrėtus gripu vargina raumenų maudimas, energijos stoka, sausas kosulys, pakyla aukšta temperatūra.
- Ar tai pavojinga? Juk dažnai nekreipiame dėmesio į panašius simptomus ir prastokai jausdamiesi keliaujame į darbą, vedame mažuosius į vaikų darželį...
- Peršalimo ligos pavojingos asmenims, kurių imunitetas yra silpnesnis, pavyzdžiui, mažiems vaikams, seneliams, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ypač organizmą nualina lėtinės inkstų, širdies, plaučių ligos, cukrinis diabetas. Peršalimo ligos daugumai trunka 8-14 dienų ir neturi jokių pasekmių sveikatai, tačiau kai kuriems ligoniams išsivysto komplikacijų: otitas, sinusitas, faringotonzilitas, bronchitas ar pneumonija. Jei peršalimo simptomai užtrunka ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją.
- Patarkite kaip kuo ilgiau nepatekti į ligos glebį?
- Jei žinote, kad esate linkę greitai susirgti, venkite masinių susibūrimų, blogu ir nepalankiu oru susilaikykite nuo išvykų ar lauko darbų. Kaip prevencinė priemonė būtina tinkama apranga. Labai svarbu stiprinti savo organizmo atsparumą, t.y. grūdintis, sportuoti, gerai pailsėti. Nemažiau reikšminga atkreipti dėmesį į mitybą, nes įvairūs badavimai, nesubalansuota baltyminė mityba gali turėti įtakos bendrai imuninės sistemos būklei.
- Kaip patartumėt gydytis, kad greičiau pasveikti, o liga nesugrįžtų atgal? Ką vartoti tinkamiausia ir efektyviausia?
- Jei susirgote, stenkitės neapkrėsti aplinkinių, dėl ko kosint ar čiaudint derėtų prisidengti burną, nosį, naudotis vienkartinėmis servetėlėmis. Peršalimo ligas sukelia virusai, todėl antibakteriniai preparatai neveiksmingi.Pakilus temperatūrai nereikia skubėti tuoj pat ją numušti temperatūrą mažinančiais vaistais. Jei jaučiamasi pakankamai gerai ir nesergama sunkiomis lėtinėmis ligomis, reikia leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija - esant aukštesnei temperatūrai organizmo gynybinės reakcijos efektyvesnės. Temperatūrą mažinančių vaistus rekomenduojama vartoti temperatūrai pakilus virš 38 laipsnių.Peršalus tinka įvairios vaistažolių arbatos - čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, šeivamedžių, šalavijų, kmynų ir kt. Dažnai sergantiems peršalimu svarbu stiprinti imunitetą ežiuolės preparatais, bičių produktais, žuvų taukais, vitaminu C.
O svarbiausias mokslininkų įrodytas faktas - peršalimas ir infekcijos bejėgiai prieš humoro jausmą ir gerą nuotaiką. Dovanokite ją aplinkiniems ir patys džiaukitės maloniomis smulkmenomis!
Ligita Šoliūnienė