Dantukų higiena
1901-12-13 / Rasa Račienė
Konsultuoja gydytoja odontologė Rasa Račienė
Vaikui suprantama kalba apie burnos pasaulį
Kaip mažam vaikui paaiškinti, kas vyksta jo burnytėje, kodėl būtina ten palaikyti švarą?
Dabar yra sukurta daugybė žaislų ir žaidimų apie dantukus, išleista pasakų knygelių apie Bakteriukus ir Ėduoniukus. Visa tai padeda vaikui suprantamais būdais parodyti, kokia „gėrio ir blogio“ kova vyksta jo burnytėje ir kaip jis pats turi įdėti pastangų, kad „gėris“ (dantukai) laimėtų prieš blogį (bakterijas). Pastaraisiais metais populiarūs „dantukų loto“ – prie nupiešto dantuko dėdamas kortelę su sveiku ir nesveiku maistu, vaikas pats padaro išvadas, nuo kokio maisto dantukai greičiau genda, o koks maistas visai nekenkia. Vaikams patinka ir „Dantisto“ žaidimas – žaisliniai dantys, kuriuos pats vaikas gali gręžti, gydyti ir plombuoti.
Priešmokyklinukai geriausiai supranta pasakų, dainelių ar žaidimų forma pateiktą informaciją – jų mąstymas paremtas vaizdiniais. Mokiniams naudinga aiškinamoji paskaitėlė apie tai, kaip rūgštys veikia dantis, kodėl būtina valyti dantų apnašas ir t.t.
Iki 7 metų – tėvai valo dantis
Labai dažnai tėveliai, atvedę vaiką pas odontologą, klausia: kokia pasta pati geriausia? Kokios firmos šepetėlį rinktis?
Stebuklo vien iš pastos ar šepetėlio tikrai tikėtis neverta. Svarbiausia yra kokybiškas dantų nuvalymas – visų dantų vagelių, nelygumų nušveitimas. Iki 7 metų tėvai turėtų valyti vaiko dantis! Tai ne šiaip sau sugalvota. Kol vaikas dar neina į mokyklą ir nemoka rašyti, jo motorika nėra pakankamai išlavėjusi ir dantukus valyti. Ranka tiesiog neklauso ir nepajėgia šepetuku nušveisti tolimiausių dantų kampelių. Skandinavų šalyse tai savaime suprantama, kad ryte ir vakare į vonią eina vaikas kartu su mama ar tėčiu. Patogiausia vaiką pasistatyti prieš save, nugarytę prisigraužiant prie krūtinės. Tada vaikas pakelia galvą į viršų ir gerai išsižioja, kad suaugusysis galėtų gerai matyti visus dantis. Reikėtų rinktis tokį kampelį, kur geras apšvietimas – tada kokybiškai nuvalyti dantukus pavyks per trumpesnį laiką.
Ar svarbu, kiek laiko valyti dantis? Dažnai minimos 3 minutės – per tiek laiko išbyra smėlio laikrodukas. Jei tėvai patys valo vaiko burną, tai laikas nėra pagrindinis kriterijus. Galima gerai nušveisti ir per vieną minutę. Kita vertus, jei vaikas pats valo dantis nekontroliuojamas tėvelių, jis visas tris minutes gali valyti vieną pusę ar net vieną dantį, kurį patogiausia pasiekti. Taigi svarbu išmokyti vaiką, kad dantų valymas yra ne chaotiškas makalavimas šepetuku po burną, o sistemiškas darbas. Pradėjus nuo vienos pusės, dantukas po dantuko pereinama prie kitos, nuvalius viršutinius dantis, pereinama prie apatinių.
Mokyklinio amžiaus vaikui smėlio laikrodukas vonioje bus visai naudingas, nes vaikui sunku suvokti laiką, kiek jis jau valo.
Šepetuką reikėtų keisti kas 3 mėnesius, o galima ir dar dažniau. Kokybiškas šepetukas turėtų būti mažas ir minkštas, skirtas pieniniams dantukams. Kai ima dygti nuolatiniai dantys, jau galima pirkti ir Junior serijos šepetuką. Pastas irgi reikėtų keisti, neprisirišant prie vienos. Geriausia kartu su vaiku eiti į vaistinę ar prekybos centrą ir leisti jam pačiam išsirinkti patikusią pastą pagal kvapą, spalvą ar piešinėlį. Taip vaikas bus labiau suinteresuotas valytis dantis.
Tikrinami „namų darbai“
Smėlio laikrodis - vienas iš būdų kontroliuoti, ar gerai vaikas išsivalė dantukus. Kuo ilgiau pasta ir šepetukas bus burnoje, tuo didesnė tikimybė, kad švariau išsivalys.
Kitas patogus būdas patikrinti, ar neliko apnašų – specialios tabletės, kurias sučiulpus ryškia spalva nusidažo likusios apnašos. Vaikai patys įsitikina, kad dantukai nuvalyti nekokybiškai, ir skuba kuo greičiau nušveisti ryškias dėmes. (Tokių tablečių gali skirti bet kuris vaikų odontologas.)
Valgio įpročiai
Kuo dažniau vaikas užkandžiauja, tuo geresnės sąlygos daugintis dantis ardantiems mikroorganizmams. Tarp valgių turėtų praeiti tam tikri laiko intervalai, bent 2-3 valandos. Ką daryti, jei šeimoje auga „užkandžiautojas“? Tokiu atveju tėveliai turėtų parinkti mažiau kenksmingus produktus. Pavyzdžiui, mažiausiai dantims kenkia fermentinis sūris, riešutai, morkos. O nuo sausainių, bandelių ar obuolių burnoje labai greitai skyla rūgštys, sudarančios terpę kariesui.
Skandinavų požiūris į saldumynus yra toks: šeimoje leidžiama valgyti saldumynų kiek tik nori, bet tik vieną dieną per savaitę. Pavyzdžiui, šeštadienis yra „saldi diena“, ir vaikas prisivalgo saldainių ir pyragaičių tiek, kiek nori. Patirtis rodo, kad taip įmanoma auginti vaikus, nes jau užaugo kelios skandinavų kartos.
,,Mamos žurnalas”, 2006 m., Nr.6