Gimiau iš ašarų rudens
2015-05-29 / Jolanta Burokienė
Gimiau iš ašarų rudens
ankstyvą rytą
ir sublizgau nuo saulės spindulio...
Net nustebau pati -
kokia esu talpi:
brangus akmuo, taurus metalas
užgrūdinta ugnyje geležis
Ir meilės okeano lašas...
Iš žemės ašarų gimiau
lietingą rytą,
kaip deimantas suspindau.
Pagirdžiau želmenį
ir juo tapau,
visoms sausroms numirus.
Obels žiedais žydėjau
Ir vaisius skausmingai brandinau.
Šalnos pakąstus žiedus
Savim sušildyt mėginau
Iš ašaros gimiau..
Sugėriau visą žemės skausmą
į savo mažą karštą širdį,
ieškojau meilės ir pati ja alsavau.
Ieškojau džiaugsmo.
Ir viską ką savy turėjau
dalinau.....
aš – ašara gimiau,
aš – ašara užaugau,
aš – okeanu meilės ir vilties tapau
aš – moteris, žmogau...